Kas yra itin jautrus vaikas ir kaip jam padėti?
Visi itin jautrūs vaikai (IJV) turi tarpusavio panašumų, bet tuo pačiu nėra nei vieno vienodo. Jie gali būti irzlūs triukšme, stipriuose kvapuose, sunkiai išgyventi permainas, greičiau susijaudinti net ir nuo įprastinių stimulų. Jautriems vaikams reikia nuolatinio patvirtinimo, kad jie mylimi, saugūs, jie gali sunkiau užmigti po įspūdžių pilnos dienos, kartais norėti pabūti vieni ar stipriai ir garsiai reikšti emocijas. IJV pasižymi stipria intuicija, yra žingeidūs, pastabūs smulkmenoms, empatiški, daug kalba ir klausinėja, turi polinkį į perfekcionizmą. Jeigu vaikas jautrus tik tam tikru periodu, tai nėra itin jautrus vaikas, lygiai taip pat kaip ir garsiai rėkianti trimetis, kuris sulaukęs 5 tampa ramesnis ir sukalbamesnis. Didelis jautrumas yra tai, ką vaikas gauna visam gyvenimui, šiuo atveju polinkį į dirgiklius reaguoti stipriau negu įprastai reaguoja kiti.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad itin jautrūs vaikai kasdienybėje patiria daugiau iššūkių negu malonumo, tačiau IJV su savo jautrumu tikrai išmoksta gyventi ir atranda būdų kaip neperdegti, pailsėti, o su laiku pamato, kiek jautrumas atneša privalumų. IJV gerokai stipriau jaučia aplinkos dirgiklius ir juos gali varginti tai, ko kiti net nepastebi, tačiau jautrūs vaikai mato daugiau prasmės kasdienybėje, nes yra labai pastabūs ir pastebi tai, pro ką kiti tiesiog prabėga. IJV labai atsidavę šeimai, draugams, kartais atrodo, kad jie tarsi gyvena dėl kitų. Jie moka užmegzti stiprius santykius ir juos palaikyti, jiems tai labai svarbu. Itin jautrūs vaikai labai gerai
jaučia save, taigi ir savo jausmus, poreikius, dėl to gali puikiai savimi pasirūpinti iš esmės. IJV yra empatiški, lojalūs, o tai tikrai reikalinga tiek kuriant santykius, tiek renkantis gyvenimo kelią ir profesiją. IJV turi stiprią intuiciją, kuri jiems tarnauja kaip asmeninės krypties ir prasmės šaltinis, sprendimų priėmimo įrankis ir netgi asmeninės apsaugos sistema. IJV neretai būna labai kūrybiški, o tai jau savaime privalumas.
Neretai tėvai nežino, ką su vaiko jautrumu daryti – ar saugoti jį nuo atšiauraus pasaulio ar nekreipti į jautrumą dėmesio. Reikėtų suprasti, kad IJV nervinės sistemos jautrumas yra įgimtas ir negali būti keičiamas, bet tai nereiškia, kad nereikia nieko daryti. Tėvai tikrai gali IJV dienotvarkę ir aplinką pritaikyti taip, kad ji atlieptų jų jautraus vaiko poreikius. Tėvai taip savo IJV gali skatinti bendrauti ir megzti santykius su bendraamžiais, taip kantriai, kiek reikia, neskubinant ir nebandant vaiko „perlaužti“. Dar svarbu puoselėti itin jautraus vaiko savireguliacijos procesus, jam pačiam padėti suvokti vidinius jausmus ir esminius poreikius.Visos tėvų pastangos tikrai atsipirks, stiprins su vaiku ryšį, o tada tik beliks laukti, kol IJV pražys gražiausiomis savo spalvomis.
Jeigu Jūs, kaip tėvai, jaučiate, kad auginate itin jautrų vaiką, bet nežinote nuo ko pradėti ir ką daryti – drąsiai konsultuokitės su vaikų psichologu, kuris padės atrasti, kas svarbiausia būtent Jūsų šeimos kontekste ir parodys kelią, kuriuo kasdien su savo IJV galėsite eiti koja kojon.
